atiteisinti


atiteisinti
atitéisinti tr. Rtr, , atatéisinti Š, attéisinti K; N 1. įrodyti, įtikinti esant ką teisų, nekaltą, apginti: Atitéisinau aš jįjį, jau jis nebus urpiamas, olbijamas J.refl. Sut, N, K, KII123,286, pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Išsikalbu, atsiteisinu R120, 157. Jis atsibraižo atsitéisyt i nedrįsta įeit Smln. Tuomi tu negali atsitéisinti KI512. Rasi kaip atsiteisinti norėdamas darąs Kel1865,78. Su nežinojimu negalės nei vienas atsiteisinti LC1887,5. 2. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Pirmasis jo prietelių tuojaus atsiteisino, kad jis dėl kitų veikalų negalįs drauge eiti prš. \ teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • apteisinti — tr. Rtr, KŽ; Lex41, Q408, H179, Sut, N, KII123 1. K, R169, MŽ385, J žr. pateisinti 1. ║ refl. R, MŽ, Sut, N, KŽ: Moka dabar vaikai apsiteisinti Krš. 2. žr. išteisinti 2: Žmogus buvo nekaltas, dėl to ir teismas apteisino Trg. Apteisins, dabok Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiteisinimas — sm. (1), atteisinimas (1) KII17, Rtr; Sut → atiteisinti: 1. KII123, Rtr. ║ refl. KII123,173, Rtr: Aš nei jokį atsiteisinimą nepriimu KI512. Atsiteisinimo prysiega KI377. 2. refl. Iš jo paties nei jokio atsiteisinimo prieš tai negirdim LC1878,10.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prasiteisinti — J įrodyti savo teisumą, apsiginti, išsiteisinti. teisinti; apteisinti; atiteisinti; įteisinti; išteisinti; nuteisinti; pateisinti; prasiteisinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • teisinti — ( yti K; N), ina, ino tr. K, Š, K.Būg(Ds); N, L, Rtr 1. MŽ, Sut, M laikyti nekaltu, nesmerktinu, užtarti, ginti: Teisink mane nuo pakalbų, apšokimų J. Vieni jį kaltina, kiti teisina DŽ. Tą vaikelį visumet teisini Krš. Tų mergų visi Tryškiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įteisinti — tr. 1. BŽ578, NdŽ, KŽ pripažinti teisėtu, atitinkančiu įstatymus, leistinu: Laikas neteisėtumo neįteisina Vaižg. Įteisinti faktines vedybas DŽ. Kiekviena rimtesnė sąjunga turi būti įteisinta rš. ║ prk. laikyti tinkamu, priimtinu: Urbanistikoje… …   Dictionary of the Lithuanian Language